Citataeceris parašė:

CitataS_Kulikauskas parašė:
Nezinau, bet man regis logiska kad 2.0L bendzinas deginantis apie 8 Litr bendzo susyla greiciau nei dyzelis deginantis 4 Litr.

tuomet kolega, kaip paaiskinti, kad mano praeito auto, primeros 2.0 td, 66 kw variklis net ir prie -20 nuvezus man vaikus i mokykla 1,2 km jau gryztant pusdavo karsta ora, o temperatura uzkildavo iki normalios nuvaziavus max 5 km. sutinku, kad nuo isdeginamo kuro ir variklis greiciau isyla. primera uzmiestyje valge 6 l/100 km. bet toyota nuvaziavus uzmiesciu 11 km iki pirmo sviesoforo dar dirba "ant patsoso" ir iki normalios temperaturos nedakilusi buna rodykle. pakyla, ir normalias apsukas pasiekia, nuvaziavus apie 14-15 km, su 4/6 uzdengto radiatoriaus prie -15. nors variklis irgi 2.0 l 66 kw. cia manau "kalti" gamintojo ausinimo sistemos ipatumai, o musu teorijos lieka tik teorijom;)

Cia ne ausinimo sistemos reikalai,pati variklio sandara neleidzia greit uzkaitint variklio.Kas esat eme galva senam d,at td ir naujasniu metu masinai su tiesioginiu ipurskimu turejot matyt tuos skirtumus,kurie daugiausiai prisideda prie variklio susilimo laiko.Ir garso.Prieskameris ir purkstukai ir tt

Del sildymo yra normalus paaiskinimas. Dabartiniai nauji motorai turi auksta naudingumo koeficienta (KPD - rususkai), todel jie skleidiza maziau silumos. Kuo mazesnis motoro naudingumo koeficientas - tuo daugiau jis kaista. Jei motoro Naudingumo koeficientas butu 100% - motoras visiskai nesiltu. Kai pavizdys su lemputem: paprasta lempute - senas motoras (kaista nerealiai), ekonomine lempute - naujas motoras (kaista, bet silpnai)

Kai kurie gamintojai (Opel, BMW ir kt.) stato papildomus sildytuvus dyzelinius, kad greiciau siltu ausinimo skystis ir motoras greiciau pasiektu darbine temperatura.

Elementari fizika B)

Manau negalima čia viską ant variklių naudingumo koeficiento t.y. kaip bemsas sako, elementarios fizikos, sukrauti... Dyzelinių variklių naudingumo koeficientas nėra dvigubai didesnis už benzininių (kad ir kaip to norėtume ). Šiuo atveju matyt variklio sandara turi didelę įtaką.

Jei į temą, maniškis D4D prie -10oC su įjungtu preheateriu pradeda pūst karštą orą nuvažiavus ~3-4km, o darbinę temperatūrą pasiekia po ~5km kelionės Jei nejungiu preheaterio, tai ir po 8km dar nebūna darbinės temperatūros. Šie rezultatai kai uždengta ~3/4 radiatoriaus.

jei preheateris veikia, vadinas kuro naudoja variklis daugiau. dabar klausimas- kada suvartojam kuro daugiau-ar vaziuodami ir laukdami kol isils variklis vaziuojant, ar su pagalbinem priemonem? o gal vienas ir tas pats su sanaudom gaunasi? tada velniam tas papildomas pasildymas- mes padaryti esam gamintojo vadybininku?
   o kolegai bemsui as irgi nepritarciau-motoro NK ir ausinimas visiskai nesirisa. vesus variklis nedegins kuro ekonomiskai. ausinimo sistema gamintojo turi buti padaryta taip, kad varikis pasiektu savo NK kuo greiciau. galbut tiesiog temperarturinis datcikas ne ten primontuotas gamintojo, kad patsosas ilgai veikia. siaip kiek esu turejes masinu, nei viena taip ilgai ant patsoso nevaziavo...bet nesakau kad toyota man nepatinka:p

Tai, kad tie pacosai nezinia ka dabar daro, jie net vasara isijungia, kai kondiske paleidi visu pajegumu. Pati "pacosa" as suprantu, kaip oro sklendes uzdaryma, siolaikiniuose automobiliuose abejoju ar tai vyksta , sita variklio apsuku pakelima reiktu kaskaip kitaip vadinti .

O gamintojui tenka isukis masina ne vienam sezonui sukurti. Reikia nepamirsti, kad jai variklis labai greitai kais, vasara prie +35 mieste ventiliatorius gali nespeti jo atausinti ir gali buti dedesniu bedu nei "Salta salone" .  Gal ir logiska, kad deda "preheterius" tuo pat metu palikdami didelius peciukus, radijatorius su dideliu ausinimo skyscio kiekiu (kas beje ir tukdo greitai ikaisti). Tokiu budu masina tinkama eksplotuoti platesniuose temperaturu diapazonuose.

Gerai, pradesim nuo pradziu. Is kur atsiranda siluma ? Kodel motoras aplamai syla?

Kas liecia NK - skaicuokit patys. benzino NK yra 25-35%, dyzelio 40-45%.

Kas liecia del "ausinimo sistema gamintojo turi buti padaryta taip, kad varikis pasiektu savo NK kuo greiciau" - tam statomi gamykliniai preheateriai, kurie savo darba pradeda tik nuo +5 ir zemesnes temperaturos. Toyota taupo ant preheateriu, todel dirbtinai sukelia apskukas, tuo apkrauna motora ir jis pradeda silti geriau.

Nuo fizikos niekur nepabegsi

kolega, ar jums yra skirtumas koks variklio NK? jei nesugebama pasiekti daugiau nei, kaip rasot, 45 proc, tai belieka ziureti koki jis sukuria ekonomini efekta mano kisenei;) ir jeigu variklio neuzkaitimas iki reikiamos temperaturos turi itakos mano pilamam kurui, tai nafiga man tas preheateris arba vaziavimas su padidintom apsukom,jei nuo to kencia auto savininko pinigine.... tiesa pasakius man variklis virrs 2.0 l jau ne variklis, o kuro edikas:) na cia salyginai pavadinau. dabartiniai varikliai kiek kitoki jau, bet ekonominis variantas man renkantis masina visuomet buna keliamas i saraso prieki. todel kaip kolega Kulikauskas rase, patsosas jau nebe tas patsosas kuris uzdarineja oro sklende ir pariebina misini, o kazkas kito, tad , nenukrypstant nuo temos, kaip raso kolega UfO-ar vaziuojant yra skirtumas kada man prades silta ora pust po 3-4 km su preheateriu ar po 5-6km be jo. ka man lemia tas kilometras jei as jau kelyje? man tarkim visiskai nieko;)

Eceris, papildomas preheatersi sunaudoja apie 0.15L/val kuro, nemanau, kad cia yra labai daug. Jei vaziuoji 100km atstuma, tai aisku, kad nera skirtuma kada silta ora pus, bei kai reikia pvz nuvazioti 10km? Ir saltas motoras be preheaterio zymiai daugiau kuro sunaudos, nei su ijungtu preheateriu. Vien tik dirbandis preheateris 3kw ant neuzkurtos masinos per 20min pakelia tosolo temperatura nuo -15 iki 8C, sudegindamas 0.07L

idomu koks sildytuvas stovi avensis verso 02 metu, mygtukas raso "idle up". paspaudus uzkyla apsukos iki 1,2k

Citatanmeras parašė:
idomu koks sildytuvas stovi avensis verso 02 metu, mygtukas raso "idle up". paspaudus uzkyla apsukos iki 1,2k

Iddle UP tik sukelia apsukas.

Na as labiau linkes Bemsa palaikyti, matematika paprasta: jai mano dyzelis (40% NK) trasoje valgo 5Litrus tai du litrus naudoja vaziavimui, kitus 3 pavercia siluma. Jai bendzinas (30% NK) trasoje valgo pvz. 7Litrus, tai 2,1 sunaudoja vaziavimui, 4,9 sildymui. Tai, kad bendzas sildo labiau nera net ka abejoti, bet atvejis atvejui nelygus, nes techniniai sprendimai, kaip efektyviau panaudoti ta siluma gali buti liamiami ir gali gautis taip, kad dyzelis isnaudos kiekviena atlikuse silumos Watvalande ir nukreips ten kur reikia.
Ir nereiketu sakyti kad NK yra nesvarbus, nes butent jis labiausiai ir itakoja vaziavimo kaina. Isivaizduok jai su 40% NK 5 litrai trasoje, tai turedamas 80% i 2,5 sutilptum, islaikydamas automobilio tiek svori tiek galia.

as sutinku kolegos su jumis, tik esme tame, kad NK mes ir noredami jau nepakeisim-jis yra toks koks yra gamintojo islauztas;)

Galima NK pakeisti be jokiu didesniu problemu, gaila tik kad ne naudinga linkme .

Citataeceris parašė:
kolega, ar jums yra skirtumas koks variklio NK? jei nesugebama pasiekti daugiau nei, kaip rasot, 45 proc, tai belieka ziureti koki jis sukuria ekonomini efekta mano kisenei;) ir jeigu variklio neuzkaitimas iki reikiamos temperaturos turi itakos mano pilamam kurui, tai nafiga man tas preheateris arba vaziavimas su padidintom apsukom,jei nuo to kencia auto savininko pinigine.... tiesa pasakius man variklis virrs 2.0 l jau ne variklis, o kuro edikas:) na cia salyginai pavadinau. dabartiniai varikliai kiek kitoki jau, bet ekonominis variantas man renkantis masina visuomet buna keliamas i saraso prieki. todel kaip kolega Kulikauskas rase, patsosas jau nebe tas patsosas kuris uzdarineja oro sklende ir pariebina misini, o kazkas kito, tad , nenukrypstant nuo temos, kaip raso kolega UfO-ar vaziuojant yra skirtumas kada man prades silta ora pust po 3-4 km su preheateriu ar po 5-6km be jo. ka man lemia tas kilometras jei as jau kelyje? man tarkim visiskai nieko;)

Atidžiau skaitykite kolega Čia daugiau kalbama apie variklio darbinę temperatūrą.

CitataUfO parašė:
Jei į temą, maniškis D4D prie -10oC su įjungtu preheateriu pradeda pūst karštą orą nuvažiavus ~3-4km, o darbinę temperatūrą pasiekia po ~5km kelionės Jei nejungiu preheaterio, tai ir po 8km dar nebūna darbinės temperatūros. Šie rezultatai kai uždengta ~3/4 radiatoriaus.

Preheateris, mano nuomone yra, komforto įranga, o kaip žinome, nemokamo komforto nebūna. Tad pasirinkimas kiekvienam savo.

CitataUfO parašė:
Manau negalima čia viską ant variklių naudingumo koeficiento t.y. kaip bemsas sako, elementarios fizikos, sukrauti... Dyzelinių variklių naudingumo koeficientas nėra dvigubai didesnis už benzininių (kad ir kaip to norėtume ). Šiuo atveju matyt variklio sandara turi didelę įtaką.

Jei į temą, maniškis D4D prie -10oC su įjungtu preheateriu pradeda pūst karštą orą nuvažiavus ~3-4km, o darbinę temperatūrą pasiekia po ~5km kelionės Jei nejungiu preheaterio, tai ir po 8km dar nebūna darbinės temperatūros. Šie rezultatai kai uždengta ~3/4 radiatoriaus.

su kuo, ir kaip Tu uzdengi savo radiatoriu? nes kiek maciau ten kazka ikist is priekio nera lb paprasta